Aš – Spygliuota lašiša. Tai mano kūrybinis slapyvardis ir galimybė išplaukti šiame keistame pasaulyje,

kuriame dažnai reikia paliesti dalykus vien tam, kad suprastum, jog jie yra tikri. 

Viskas, ką darau, prasideda nuo prisilietimo: prie medžiagos, prie idėjos, prie siūlo.

Spygliuota lašiša gimė iš nuolatinio noro kurti, bet ne visiems.

Iš poreikio kalbėti, bet ne apie grožį. 

Iš meilės dygliuotiems augalams, keistiems padarams ir tekstilės kalbai.

Spygliuota lašiša – tai ne tik objektai su istorija, dygsniai su pozicija. 

Tai ir reali moteris, kuri nebijo būti kitokia. 

Kartais – aštri, jei reikia – švelni, bet dažniausiai – abi iš karto.

Kūryba lašišai – tarsi stebuklinga kelionė, kurios dažniausia palydovė yra vilnos vėlimo arba siuvimo adata. 

Jos pagalba suasmenintos emocijos, jausmai transformuojami ir paverčiami apčiuopiamu rezultatu – tekstilės meno kūriniu. Arba to kūrinio fragmentu, nugulusiu ant realių daiktų.

Spygliuota lašiša – tai  šviesos ir šešėlio santykis, tyla tarp judesio ir ramybės minios sūkuryje. 

Švelnumas ir tvirtybė, paprastumas ir gelmė, miesto faktūra ir vidinė tyla,

kurios žvilgsnyje – lėtas, apmąstytas šio keisto pasaulio stebėjimas…