Spygliuota lašiša – tai ne tik kūrybinis slapyvardis, 

bet ir galimybė išplaukti šiame beprotiškai keistame pasaulyje,

kuriame dažnai reikia paliesti dalykus vien tam, kad suprastum, jog jie yra tikri. 

Viskas, ką daro Spygliuota lašiša, prasideda nuo prisilietimo: prie medžiagos, prie idėjos, prie siūlo.

Spygliuota lašiša gimė iš nuolatinio noro kurti, bet ne visiems.

Iš poreikio kalbėti, bet ne apie grožį. 

Iš meilės dygliuotiems augalams, keistiems padarams ir tekstilės kalbai, 

kuri sugeria laiką, prisilietimus ir mintis.

Spygliuota lašiša – tai ne tik objektai su istorija, dygsniai su pozicija. 

Tai ir kūrybinis veiksmas, artimas rašymui, įkvėptas asmeninės / kolektyvinės patirties. 

Spygliuota lašiša –  riba tarp judesio ir ramybės minios sūkuryje. 

Švelnumas ir tvirtybė, paprastumas ir gelmė, miesto faktūra ir vidinė tyla,

kurios žvilgsnyje – lėtas, apmąstytas šio keisto pasaulio stebėjimas… •